PocoPocoMažasis jūsų nėrimo pagalbininkas.
Lietuvių
Atsisiųsti

POCOPOCO JOURNAL

Ką išsaugoti mezginio nuotraukų užraše?

Bendram detalės vaizdui, stambiam planui ir krypties pastabai skirkite atskiras užduotis. Taip vėliau lengviau susiesite nuotrauką su joje matomu darbu.

Apie 3 min. skaitymo

Trys scheminės kortelės: 1 visai detalei, 2 apskritimu pažymėtai vietai ir stambiam jos planui, 3 krypčiai
Originali „PocoPoco“ darbo nuotraukų užrašo schema. Skaičius 1 reiškia visą detalę, 2 — žinomos vietos stambų planą, 3 — krypties pastabą. Skaičiai žymi registruotinus dalykus, o ne privalomą nuotraukų ar akių skaičių. Tai nėra tikro darbo nuotrauka, mezgimo ar nėrimo schema, matavimo rezultatas ar programėlės ekranas.

Nufotografavote nebaigtą darbą, bet vėliau nesuprantate, kuris projektas ar kuri jo dalis pavaizduota. Prieš darydami daugiau nuotraukų, kiekvienai paskirkite užduotį. Tai originalus užrašų tvarkymo pratimas, padedantis vėliau atpažinti virbalais mezgamo ar vąšeliu neriamo darbo būseną. Tai nėra gražių darbų nuotraukų pamoka ar būdas diagnozuoti akių klaidas. Susiekite bendrą vaizdą, stambų planą ir jo kryptį, tada pridėkite darbo pavadinimą bei fotografavimo datą. Išbandykite su vienu turimu darbu, nepirkdami specialios fotografavimo įrangos.

  1. Pradėkite nuo vieno visos detalės vaizdo

    Atsitraukite tiek, kad į kadrą tilptų daromos detalės kontūras. Pasižymėkite, kuri tai dalis, pavyzdžiui, nebaigta rankovė ar priekio detalė. Vien dėl nuotraukos nereikia tempti darbo ar judinti akių. Bendras vaizdas padės rasti vietą, kuriai priklauso kita stambaus plano nuotrauka. Jei fone matomas kitas nebaigtas darbas, sudėliokite kadrą taip, kad atpažintumėte numatytą objektą. Tai, kad detalė nuotraukoje atrodo didesnė, nėra įrodymas, jog iš tikrųjų ją padarėte didesnę.

  2. Palikite užuominą apie stambaus plano vietą

    Pasirinkite vieną vietą, prie kurios norėsite grįžti, ir dar kartą nufotografuokite ją su aplinka. Tai gali būti patikusi rašto dalis ar vieta, kurią norite palyginti su instrukcija. Jei iš arti neaišku, kur ji yra, įtraukite kraštą ar kampą, susiejamą su bendru vaizdu. Prireikus pridėkite aprašymą, pavyzdžiui, „šalia kampo“ ar „prie siūlo galo“. Abejonę užrašykite kaip tikrintiną dalyką, o ne paskelbkite klaida vien iš nuotraukos. Tikrindami akis ar jų skaičių, atskirai apžiūrėkite patį darbą ir instrukciją.

  3. Susiekite nuotraukos viršų su detalės kryptimi

    Palyginkite bendrą ir stambų vaizdus, trumpai aprašykite, kurį kraštą padėjote nuotraukos viršuje. Naudokite tikrame darbe randamą požymį, pavyzdžiui, „kraštas su siūlo galu nuotraukos viršuje“. Jei žinote, kuri pusė matoma, galite ją pažymėti; jei nežinote, palikite neaišku, užuot spėlioję. Nuotraukos viršus nenustato darbo pagal raštą krypties ar to, kaip reikės dėvėti baigtą gaminį. Jei vėliau vaizdą pasuksite ar apkirpsite, patikrinkite, ar krypties pastaba vis dar jį atitinka.

    Schema, kurioje du bendro ir stambaus plano rėmeliai sugrupuoti su trumpu užrašų lapeliu
    Originali „PocoPoco“ tvarkymo schema. Rėmeliai ir abstrakčios linijos rodo, kaip laikyti dvi nuotraukas ir trumpą pastabą kaip vieną rinkinį. Tai nėra tikro darbo nuotrauka, mezgimo ar nėrimo schema, tikslus spalvos ar dydžio pavyzdys ar programėlės ekranas.
  4. Abi nuotraukas laikykite su pavadinimu ir data

    Bendrą ir stambų vaizdus saugokite kaip vieną rinkinį su darbo pavadinimu ir fotografavimo data. Tinka bet kuris būdas, leidžiantis kartu peržiūrėti nuotraukas ir trumpus aprašymus. Jei vienam darbui priklauso kelios dalys, pridėkite detalės pavadinimą. Fotografuojant vėliau ankstesnis rinkinys gali priminti panašų kadravimą ir kryptį. Tačiau net ir tuomet vien nuotraukos negarantuoja tikslaus tikrųjų matmenų ar mezgimo siūlų spalvos palyginimo. Prireikus raštu išsaugokite patikrintus akių bei eilių skaičius ar išmatuotus ilgius. Nuotraukas naudokite kaip užuominas užrašuose, greta tikrų matavimų ir instrukcijų.

Grįžti į visus užrašus